vadinti

vadìnti (-ýti K), -ìna, -ìno tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ 1. SD34, R, MŽ, I, Sut, N, M vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.): Vardą duomi, vadinu, algoju SD¹29. Vadina, šaukia, pramena jį praraku B. Ją (gyvatę) margoj vadìnk LKKIX198(Dv). Tą patį daiktą visaip vadìna: vieni vienaip vadìna, kiti kitaip vadìna Krž. Žmogus jei ką nesuprant ar ką nepažino, tai visados tą daiktą stebuklu vadina D.Pošk. Dabar vadìnam miškas, seniau vadino medė Trk. Dabar [svirną] jau klėčia vadina Lbv. Vadìnam mes jau iš senovės [i]kūtės, kur gyvoliai stova Yl. Trečiasis trobesys buvo vadinamas klėtis S.Dauk. Buvo tokie iš juodo molio juodpuodžiai vadìnami Krp. Tokie moliniai puodžiukai būdavo, košviriais i vadìndavo Skrb. Buvo tokie dideli dideli loviai, milveliu vadìns Kl. Ne kilometru, ale mylia vadýdavo Pjv. Apvalūs pailgi akmenukai vadinami velniapirščiais LTR(Vrb). Buvo nintys vadìnamos iš siūlų sumazgytos Bdr. Launinkais seniūnai buvo vadìnami anksčiau Yl. Kalvį seniau geležium vadìnę JT320. Mekynelės šitos paims, supils su grūdeliais, sugrus, vadìndavo bėralu Aps. Dabar vadina gripas, seniau buvo slanktas Žl. Dabar skrandis, tada tai gumbu vadìno Kp. Kur muša musis, ta y[ra] plekšnė vadìnama LKT43(Lc). Tie didiejai varnai taip i vadìnami – krankliais Akm. Visap tuos būžius vadìna: ir prūsokais, ir bambardieriais Ūd. Tie geltoni vabolai y[ra] vadìnamys popieriniai Šts. Sraujanosiais vadìndavo, o dabar aš nežinau, kaip te juos vadìna – kraujažolėm Kp. Tropnais vardais žiniuonys tuos medžius vadìnę A.Baran. Moma mane vadìna jos vaikai Klt. Mamos mamą mes (vaikai) vadìnom matušė Krtn. Anas iš mažantes vis močiute vadìna Trgn. Vis man rodos, ten šaukia kažin kas, vis man rodos, vadina vardu B.Braz. Aną, būdavo, vadýs Rutkevyčia, o ans jau, būdavo, rašys, ka Rutkus Gd. Vadina visap mane, kap išmano Ad. Salemonu mane vadinìt LzŽ. Diegliai žino, kap jį vadìno! Btrm. Kaip šunį vadìno [užkurį], nekentė Trš. Tatai tas lašinskis, tatai tas meisėdis vadìnamasis Ms. Kataras jūs pasakėt, kap tetulį vadìntie? (ps.) Grv. Aš aną marčia vadináu Brs. Jau muni pradėjo meistru vadìnti kalvis tas Als. Sako, ir vagys bičiuliu vienas kitą vadìna Dt. Mes visi Klaipėdos krašto žmonys buvom vokiečiais vadìnami Plšk. Buvo susirinkę ir vadinamieji vakaro šeimininkai, tvarkdariai J.Jabl. Sesuo seserį viešnia vadina todėl, jog ji ištekėdama netrukus paliaus būti numiške StnD20(komentarai). Žemaičiai dainose savo numus dvarais vadina StnD16(komentarai). Vai tu mane kalbinai ir vardeliu vadinaĩ (d.) KzR. Sau mergelę budinau budinau ir vardeliu vadinau LLDII108(Kš). Vadin mane sveteliu ir mylimu ženteliu LLDII240(Vlkv). Dvejus trejus metelius uošvele vadino NS331(Ppl). Vaikai savo tėvų dainas atkartodami vadina tai senovės dainomis ir jas noria užmiršti S.Stan. Abu kiemus Šimais vadìna Pnm. Nu tos pusės Alkos kalnas, aš nežinau, dėl ko aną teip vadìna Yl. A tą upelį Smardonia vadìndavo Pbr. Tą ežeriuką Akia vadìno Srj. Čia toliau yra pievos Šilai vadìnamos Grž. Gyvulius pagal spalvą vadýdavom – vardų neturėjo Kdn. Arklius dažniausia vadìndavo po spalva: Juodis, Bėris, Širmis Lel. Kokį plauką turėjo [galvijas], teip i vadìnom Rt. I po žmogaus pavardžia vadìndavo [arklius] Grnk. Ponas kur važinėjos, tie buvo atskirai staininiai tie vadinamiejai Žr. Ir vadina šviesybę diena, o tamsybę nakti BB1Moz1,5. Nesa kaip žmogus visokį gyvą žvėrį vadintų (paraštėje pramintų), teipo turėtų vadinti būti BB1Moz 2,19. Ją (Mariją) ne vienu vardu vadiname DK60. Geras piemuo savąsias avis vadina vardu DP247. Klausyk bei suprask…, kuo vadina chrikštą Dievas Mž131. Metus mūsų vadina vorotinkliais, žole, žiedu, dūmais arba garu, šešėliu… ir kitais vardais SPI107. Garbinkite jį ant cimbolų, kurie skamba, … visi draugėje vadinkit savuoju Ponu PK102. [Dievas] liepęs vadinti tėvu, idant jį kožnas mylėtų PK110. Vadinamot (vadiname tave) Pana viena SGII86. Vadysiamas KlG105. ^ Kaip vadìnsi, vis nepagadinsi Grk. Kap vadìno, tep nepagadino Grv. Nors puodu vadýkit, tik ant žarijų nestatykit Rud. Vadink mane kad ir pečium, bet duonos tau nekepsiu PPr434. Vadink mane vilku, tik duok man ėrelį Arm. Savo vardu kitas vadyt gardu LTR(Lš). ║ refl. R, MŽ, P, Sut, I, M, K, Š, DrskŽ turėti vardą: Kaip tai vadinas? N. Par tai ana vadìnas krosnis, kad yra sukrauta iš akmenų LKT112(Klm). Tas vadìnasis skersinukas LKT183(Ar). Tas darbas vadìnas kūlių krėtimas Pl. Jūsump miškas, o mūsump medžias vadìnase LKKIX200(Dv). Tokia pilka žemė i šlapia – ana vadìnas šlynas Švnč. Keturis pėdus paima i suriša, tai boba vadìnasi Prn. Ana (tvora) vadìnos stodainis Gršl. Neliuob vadinti vakarelis, nibrė vadìnos Vž. Sambaris vadinos piemenų balius Sk. Pri tų dainų būdavo trimitai arba ilgos trūbos statinės iš medžio, kurios vėl kaip ir dainos sutartinėmis vadinos StnD30(komentarai). Katras šimtą metų išgyvenęs, gal atsimena, kaip senobiškai vadìnos Dt. Nuo nykščio rankos ir nuo kulkšteno kojos aukščiau vadìnas čiurnis pirštinės arba pančekos J. Ta jau skūriniai vadìndavos klumpiai, ta jau dideliai tie geri Kv. Anas (vabalas) vadìnas grambuolys Rod. Čia yra krūmų daugel, ale kap anys vadìnas, tai nežinau Btrm. Visi nori sužinot, kuo tas arklys vadìnas Šk. Dėl jūs atiduosiu pigiau, ale pasakykit man, iš kur esate ir kaip vadinatėse DS293(Rs). Teip atrodo, ka vadýdavais bičiuliais [, kas dalydavosi bitėmis] Mšk. Cidabru mokėjo už bažnyčios pastatymą, užtat Cidabravas vadìnas Sdb. Miliausko tę diedas buvo, Vilku vadìnosi Lz. Miestas Vilnium tevadìnas (tesivadìna) NdŽ. Mano gimtinė vadìnasi Juodkaimis Jsv. Tas inklonis vadìnas Dubis Ūd. Čia vadìndavos Bebrūnai, užtat ka bebrų daug Kvr. Vadìnasis Astragų ravas Drs. Dėl ko vadìnos bradai – vandenio buvo tik ik šitam daikti Pls. Niekap ana (upelė) nevadìnas Nmč. Didelė pelkė prie ežero Samanius vadìnos Stk. Žinom šitą… vadinantįsi karaliumi BPI376. Šitą mes radome… bevadinantįsi Christumi karaliumi DP163-164. Būdamas tikruoju ir pragimtuoju sūnumi Dievo, vienok iž nužeminimo sūnumi žmogaus vadinas DP500. Kaip ir ansai Abromas, kad su Dievu kalbėjo, tad vadinos dulke ir pelenais DP291. ║ Mlk įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Vadina jį praraku N. Jei muni velniu vadìna, aš vel[nia]s i būsiu Trk. Nebnora šešku vadìnamas Pln. Kriaučių buvo tų žydų – muno tėvai liuob vadýs, ten jau tas gerai siuvąs, tas gerai Lks. Vadýdavo Palangos laume tą motrišką Krž. Juk amžinatilsį Petrelį jie ir vadìno visai [p]Jrb. Ir tiesaus medžio negalėtumėme tiesiu vadinti, kreivo medžio niekad neregėję A1885,33. Bijo vadinamas bepročiu Žem. Viens taria per drąsus, o kits jį (šulmistrą) lėtą vadìna K.Donel. Mums juokas ema, ka negražiai vadìna LKT106(Krž). Vadindamas juos (apaštalus) terp visų paskučiausius ir kaip šiukšlėmis to svieto SPI299. Sekma diena teipajag bus šventa vadinama BB3Moz23,8. Tave daugesni nevadins apleista, nei tavo žemę pūstyne BBIz62,4. Sara klausė Abramo, ponu jį vadindavo Mž35. Ir todrinag ją (Dievo motiną) pagirtą vadina arba alga visos giminės DP506. Aptartų, raganomis vadinamų bobų neužkenta, o kartais ir iš savo ūlyčių arba sodų išvaro M.Valanč. Kelkisi ir eik ing ūlyčią, kurią vadina tiesi VlnE143. Veizdėk, idant nebūtumei ižg skaičiaus anų, kurie piktą geru, o gerą piktu vadina DP560. ^ Kurį svietas durniu vadìna, tam Dievas padeda BM400(Slnt). | refl.: Ka nė į bažnyčią neita, vis tiek davatka vadìnas, i viskas, jei nežanota Jdr. Terp mūsų plikių gali vadintis karalium kaip terp aklų vienakis M.Valanč. Todrin raupuoti patogiai vadinasi heretikai SPI254. ^ Pavasario nesulaukęs ponu nesivadink LTR(Auk). 2. Q111,314, KI211 kviesti, skatinti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Nepakviestas, nevadintas SD183. Vadinte (jį N) vadinau B, PrLXVII27. Į provą vadinu R145, MŽ192. Su strokais atbėga vadìnti J. Kur vadydavo, tę eidavau dirbt Vlkv. Pastojo an kelio i vadìna, kad eitų Kv. Ale muni vadìna i vadìna Grdm. Ans vadìna į savo pusę važiuoti Lpl. Brolis vadìno man’ pas saũ Mžš. Jau visumet muno uošvį vadìns kiaulių pjauti Pln. Ir šiandie buvau vadìnęs eit prie malkų Krs. Atejo munęs vadìnti jau už auklę Šts. Pijokas buvęs – niekas ano nebvadinąs siūti S.Dauk. Vadìna pirkion – suolai sustatyta [lalauninkams] Švnč. Pavaikščiojom po sodą, o pirkion tai nevadìno Pv. Aš nevadìnta neidavau vakaruškos[na] Pnm. Tas šinkorius vadìno ir jį kortom grajyt LB248. Vėl jau ją vadìna velnias šokt LTR(Drs). Kai jis tave vadins vakaruot, niekaip neik LTR(Rm). Motutė baras, verptų vadina BM410. Gražiai vadino, aukštai sodino J.Marcin. Vakarinė žvaigždė ar nugirsta giesmė į tolimą šalį vadina! Mair. Širdelę raminčiau, prie savęs vadinčiau LTR. Išeina uošvužėlė kaip tikra motinėlė, vadina nuo žirgelio LTR(Brt). Vadink tėvelį, seną motinėlę, tegul man rokuoja didžią pasogėlę LTR(Pg). Vadina mus tėvop savop PK24. Dangun visą svietą tu liepei vadinti mieliai (meiliai?) Mž226. Notejau vadintų teisųjų, bet nusidėjusių DP511. Nelaimūs, kurie Viešpaties vadinančio, o tikrai ją savęsp traukiančio klausyt nenori DP410. Daug yra vadintų, bet maž išrinktų NTMt20,16. Tu mane tada vadinsi, mielas Tėve, ir nuog manęs neatstosi BBJer 3,19. | prk.: Nerūp mun arti nei kulti, miegtu, kiek vien širdis vadina M.Valanč. Miegu, kiek tik širdis vadìna JD84. Valgyk, jei širdis vadina Plng. Visako buvo: ko tik širdis vadina Dr. ^ Nevadink vilko iš miško S.Dauk. Katė ant krosnies žiemą vadina rš. | refl. tr.: Atejo nabaštikas sapnė[je], vadìnos su savim Krš. Vadiniẽs viešnelę pirkiona GrvT90. ║ NdŽ iškilmingai kviesti, prašyti į svečius kokia išskirtine proga: Jau kas žanijos, tas važiavo į vestuves vadìnti Vvr. Jei nevadìntas, tai kaip aš galiu eit! Jnšk. Svečiai patys siūlojas, o tu nevadinì Trk. Po savaitės merginos tėvai vadìna in saũ LKKVII203. Kaip aš tą Galminą vadìnsiu į tą balių, ka nepažįstu Trk. Balius kels, kumiečius vadìns visus Rdn. Jagu Pranukas apsitaisęs eina, tai žinok, kad vadìntas Slm. Nu, į tas pintuves galės ateiti i nevadìnamys tokie jau paaugliai Tl. Jau nevadìntas į budynę nebeina niekas, jeigu vadina kurį, tas eina Pkl. Rinkosi kviesti ir nevadinti V.Piet. Ir nusiuntė tarnus savus vadintų kviestųjų ant svodbos DP350. ^ Nevadintam svečiui nėra vietos NžR. Musys su šunimis nevadinamys eita į bankietą ir pirmi pradeda valgyti, nebūk ir tu tokiu M.Valanč. Liga ateita nevadinama S.Dauk. Prieis ožka pri vežimo nevadìnama Erž. Nevadytas atėjai, nevarytas išeisi, ačiū tau, ką gerai tarnavai BsPIII239(Brt). Pečių į kūmas vadinti (toks žaidimas per talkas) Varn. ║ refl. tr. Š, NdŽ kviesti vieniems kitus į svečius: Vienas kìtą vadìnasi ir neina Lp. Ne giminės, bet vadintis tai vadinoms Zr. ║ samdyti: Į jomarką liuob važiuos šeimynos vadìnti Plt. 3. Vkš balsu ar ženklu kreiptis, šaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Vadýk darbininkus K. Eik vadiñ’ sniedot LzŽ. Vadìnk jau linų rovėjas valgytų Pnd. Aš jį pradė[ja]u vadìnt: – Dėde, eikš! Aps. Par tus darbus negirda nė vadinamas pri pietų Šts. Da dešimtos valandos nėr, o jau vadìna pusryčio Krs. Viena [antis] stveria i kitas vadìna: kle kle kle Švnč. Trūbai kareivių vadina ant mūšos S.Dauk. Vadìna svečius gert Ėr. Pradėjau vadìnt [vyrą]: eikiam gi, visi skirstos, nebegražu Mžš. [Viešpats] mus nepaliaudamas vadina ir šaukia savęsp DP380. ║ budinti, žadinti: Dukrytė Dievo siunčia jau aušrelę vadinti miegančių iš margo sapno Vd.

◊ kapaĩ vadìna namõ apie artėjančią mirtį: Man’ jau seniai kapaĩ vadìna namõ Ps. per šãlį vadìnti pravardžiuoti: Nugi kožną kaip nebūt par šãlį vadìndavo Tj.

ponù nevadìna nepriklauso: Tavęs tas peilis ponù nevadìna Grš.

\ vadinti; apvadinti; atvadinti; įvadinti; išvadinti; nuvadinti; pavadinti; parvadinti; pervadinti; pravadinti; privadinti; razvadinti; suvadinti; užvadinti